Abu mes sėdime tylūs, paniurę
Ir geriam kavą mažyčiam bistro.
Greičiau, mieloji, greičiau prie jūros,
Nes artėja toks šaltas ruduo.
O aš tavo vardą rašau ant mūro
Ir tyliai groju tau gitara.
Atidarykit vartus, greičiau į jūrą...
Nejaugi jau Dievo šioj žemėj nebėra?
Aš augau vienumoj, tamsoj Europos
Už lango lijo šaltas, toks šaltas, šaltas lietus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Ir dainuoja sieloj (ojojojoj) pajūrio kopos
Ir gyslom teka vynas kartus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Mane išauklėjo tėvas-asfaltas,
Mane pagimdė gatvė-mama.
Todėl aš kaltas – vajėzau, koks kaltas!
Todėl žemė ši man tokia svetima.
Aš augau vienumoj, tamsoj Europos
Už lango lijo šaltas, toks šaltas, šaltas lietus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Ir dainuoja sieloj (ojojojoj) pajūrio kopos
Ir gyslom teka vynas kartus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Palikim šį miestą, jau krenta kaštonai.
Aš šiąnakt jūrą mačiau sapne,
Paskui atėjo, atėjo, atėjo trys faraonai
Ir visą kiaurą naktį tardė mane.
Aš augau vienumoj, tamsoj Europos
Už lango lijo šaltas, toks šaltas, šaltas lietus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Ir dainuoja sieloj (ojojojoj) pajūrio kopos
Ir gyslom teka vynas kartus
Gal diena ši nepražus? (Anuš...)
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 23)
